vizgauti

vizgáuti, -áuja, -ãvo intr. J lengvapėdiškai, lengvabūdiškai elgtis: Mergele, nevizgáuk teip, nebūk pliuškė Als. Nereik dideliai vizgáuti, tad juo būsi pagerbamas Brs. | Vizgáuti po vakarelius nėr iš ko dabar Tl.